Sveiki.
Ruošiuosi rašyti raštą į NŽT dėl aukščių problemos matuojant GPS imtuvu, RTK režimu LitPOS tinkle.
Galbūt kas nors esate atlikę kontrolinių matavimų ant valstybinių GPS 0,1,2,3 klasės tinklų punktų, ne urbanizuotoje teritorijoje, kai stebimos žymios aukščių paklaidos?
Ypač domina tokie atvejai, kai aukščiai nuo skelbiamų kataloguose skiriasi 16-20 cm ir daugiau, tačiau tinka ir mažesni skirtumai.
Taip pat labai aktualu būtų tai, kad turėtumėte išsaugotus originalius matavimų duomenis (ne eksportuotus į galutinius formatus, kuriuos naudojame darbui), kad juos būtų galima pateikti NŽT ar kitiems specialistams.
Akcentuoju, kad kontroliniai matavimai turėtų būti daryti ne į pvz. reperius ar senus PP punktus, tačiau būtent ant valstybinių GPS tinklų punktų.
Užklausimo esmė būtų ta, kodėl tie aukščiai skiriasi, ir kartais gana ženkliai, jei jų normaliniams aukščiams apskaičiuoti buvo naudotas tas pats geoidas.
Taip pat norėčiau sulaukti atsakymo į tai, kuriuos aukščius turėtų naudoti geodezininkas ir ar RTK metodas yra tinkamas aukščių pagrindui sudaryti ir t.t. ir pan.
Kas supranta angliškai, galbūt sudomins ši informacija - Best practice guidelines for precise surveying in Ireland (Geros praktikos gairės tiksliesiems matavimams Airijoje).
Publikacijos esmė tokia: Airijos ir Šiaurės Airijos geodezininkų asociacijos pateikia išsamius išaiškinimus ir rekomendacijas, kaip ir kokias metodais turėtų dirbti geodezininkai tam, kad būtų pasiektas <=6cm absoliutus tikslumas nustatant koordinates GPS metodais. Pažymėtina, kad aukščių pagrindas Airijoje nebėra palaikomas jau nuo 1990 metų, o sekant šios publikacijos rekomendacijomis senųjų niveliacijos tinklų punktai iš viso neturi būti naudojami, nerodomi topografinėse nuotraukose, neįtraukiami į ataskaitas. Visi aukščiai turi būti apskaičiuojami naudojant geoido modelį, tačiau turi būti naudojamas ne RTK metodas, o statiniai matavimai.
Taigi, kas turite kokios nors svarbios informacijos, talpinkite čia arba atsakykite per AP.